zūbas

×zū̃bas (sl.) sm. ppr. pl. (2) KBII53, K.Būg, Rtr, Dl, Vdk, Jrb, Gž, Kpč, Mrs; M 1. lūpa: Nusišluostyk zūbùs, aure taukuoti Mžš. Patinę Baltraus zūbai O. Tos bobos stori zū̃bai Pmp. Zū̃bai nupruso vėžius beaižant Varn. Vienas zū̃bas kreivas NmŽ. Zūbus sučiaupęs ėjo J. Par rūbus tekėjo, par zūbùs varvėjo Krg. Šitep zūbų netampyk! Kt. Karalius kraipė šiai, kraipė tei[p] zūbùs, niekas negelbėjo – turėjo asilėlio pauodegėlę bučiuot, šiai[p] nebūtų arklį išgavęs [p]Jrk46. O kam tie jų zūbai? –Mergelėms bučiuoti JV533. Ale Dočys, nenaudėlis, pas kakalį šiltą snausdamas ir zūbùs laižydamas, ėdesio tyko K.Donel. Ir kad daug ugnies ben veik po katilu degtų, su pilvotais zū̃bais vis į kaminą pučia K.Donel. Plovėti veideliai kažkokiais rundais susidaro aplink zūbelius Vaižg. Velniškas rūgštumas – ka užkąsi, i zūbùs susuks End. Gelažienė numirė – dėjo veidrodį prie zū̃bų – žiūria, ar nerasoja Slm. Papučiu zūbus R51, MŽ68. Atstatęs zūbus kaip kamantus LTR(Lnkv). ^ Jau pavalgiau. – Duok katei zūbus aplaižyt LTsV 848(Ldvn). Pirma nusišluostyk zūbùs, paskui kalbėk! Km. Laksto be sparnų, kanda be dantų, švilpia be zūbų (vėjas) Grk. ║ MŽ337 žabtai, nasrai: Nu o kumelys nekaltas: įžeboto, sako, nevalnia vandenin, jam zūbùs sopa, arkliai gi tai geriausiai plaukia ir būt išplaukęs Šmn. 2. R, MŽ, N, KBII53 atsikišusi lūpa: 3. dantis: Aš tau zūbùs išmaišysiu Dglš. ^ Atlėkė paukštis be sparnų, intūpė į medį be nagų, šovė strielčius be muškietos, valgė ponas be zūbų (sniegas) Graž.

◊ krẽkenas nusišlúostyti nuo zū̃bų sakoma jaunam, kuris ginčijasi su vyresniais: Krẽkenas nu zū̃bų nusišlúostyk, tada su vyresniu sporykias Krš. zū̃bą káišioti kištis į kalbą: Nekáišiok zū̃bo Vgr.

zūbùs nušlúostyti nieko neduoti: Visus šiuo tuo apdalijo, o jam zūbus nušluostė Grž.

zūbùs pastatýti būti nepatenkintam: Pastãtė zūbùs kai kiaulė šerius Sch103; B147, MŽ, MŽ 337. Ko tu zūbùs pastataĩ? K. Ko čia sėdi zūbùs pastãtęs? Rmš. Kaip tūlasis vokytis, pastatydamas zūbus, niekina lietuvninkus prš.